Sinergija, nustatyta sinergijos bazinėje linijoje, prasideda kaip įvertis. Kai sandoris pasirašomas, tas pats įvertis dažnai netyčia tampa tikrove. Niekas jo iš naujo netikrina, nes jis jau įrašytas modelyje. Tai yra tas momentas, kai sinergija gali pereiti nuo realistiškos prie norų mąstymo, ir niekas to nepastebi, kol ketvirto ar penkto mėnesio skaičiai nenuvilia.
Patikrinti, ar sinergija dar pasiekiama, reiškia pažvelgti į tris dalykus paeiliui: prielaidą, kuria ji grindžiama, jos savininką, ir tai, kaip stebite, ar ji tikrai realizuojama. Be šitų trijų dalykų sinergija tėra eilutė skaičiuoklėje, ne planas.
Kiekviena sinergija remiasi prielaida apie pasaulį: kad du pirkimo skyriai galima sujungti nepraradus tiekėjų sąlygų, kad pardavimų komanda turi pajėgumų parduoti antrą produktų liniją, kad sistemą galima išjungti taip, kad klientas to nepastebėtų. Ta prielaida dažnai niekada nebuvo aiškiai išsakyta. Ji buvo tik galvoje to, kuris pateikė skaičių atliekant deramą patikrinimą (due diligence).
Patikra pradedama iš naujo iškeliant tą prielaidą į dienos šviesą ir uždavus klausimą, ar ji dar teisinga, kai apie organizaciją žinoma daugiau nei sandorio metu. Perkant ir kuriant (buy-and-build), ta prielaida dažnai kinta greičiau nei atskiro įsigijimo atveju, nes pati sinergijos pagrindas – papildoma trečia arba ketvirta platforma – dar keičiasi. Kaip pagrįsti tą prielaidą tokioje struktūroje, aprašyta kaip pagrįsti sinergiją perkant ir kuriant (buy-and-build).
Sinergija be savininko yra skaičius, kurio niekas negina ir niekas nekoreguoja. Patikrinti, ar ji pasiekiama, reikia žmogaus, kuris gali pasakyti, kodėl ji dar teisinga ar ne, ir kuris tai pastebi, kol nevėlu. Tai automatiškai nėra tas asmuo, kuris sinergiją pasiūlė sandorio metu; dažnai tai kitas žmogus, arčiau operacijos, kurioje sinergija turi realizuotis.
Perkant ir kuriant (buy-and-build) su keliomis platformomis šis klausimas sudėtingesnis, nei atrodo: kas yra savininkas sinergijos, kuri apima du ar tris įmones, ir kas nutinka, kai tos įmonės turi skirtingus prioritetus. Šis klausimas plačiau aptartas kas yra sinergijos savininkas perkant ir kuriant (buy-and-build). Be aiškaus savininko patikra tampa tik formalumu: reikia žmogaus, kuriam atsakymas gali būti ir nepatogus.
Trečias žingsnis nėra vienkartinis, bet nuolatinis: kaip žinoti, mėnuo po mėnesio, ar sinergija dar juda tinkama kryptimi. Tam reikia formos, kuri nesiremia vienu galutiniu metų pabaigos skaičiumi, o tarpiniais signalais. Semaforo modelis – žalia, geltona, raudona pagal kiekvieną sinergiją – yra tinkama forma, nes verčia priimti sprendimą kiekvienam periodui, o ne pasakoti istoriją po fakto. Kaip veikia tokia sistema, aprašyta kaip stebėti sinergijas naudojant semaforus.
Tokio stebėjimo vertė nėra pačioje ataskaitoje, o tame momente, kai geltona tampa raudona ir dar yra laiko kažką padaryti. Jei laukiate metų uždarymo, tai jau nebe patikra, o tik konstatavimas.
Sinergijos pasiekiamumo patikros negalima maišyti su laikymusi sinergijos vien todėl, kad ji buvo įrašyta pradiniame modelyje. Yra sinergijų, kurios, giliau pažvelgus, nėra pasiekiamos, arba nebeatsiperka pastangų, reikalingų jas realizuoti. Tai nėra proceso nesėkmė; tai tiksliai tas pats, kodėl patikra egzistuoja. Ką daryti, kai sinergija, nepaisant patikros, nerealizuojama, ir kokios realistiškos galimybės tuomet lieka, aprašyta ką daryti su sinergija, kuri nerealizuojama.
Papildomai, kiekvienai sinergijai taikomas klausimas, kuris dažnai praleidžiamas: ar šią dalį iš tikrųjų reikia integruoti. Sinergija, kuri popieriuje atrodo teisinga, bet realizuojama tik sumaišant dvi kultūras, dvi sistemas ar dvi kliento santykių grandines, gali sunaikinti daugiau vertės, nei sukurti. Patikra reiškia ir šio klausimo pakartotinį uždavimą – ne tik pradžioje, bet ir kiekvieną kartą, kai peržiūrima.
Sinergijos patikra reikalauja pajėgumų: kažkas turi peržiūrėti prielaidą, apklausti savininką ir stebėti eigą kartu su įprastu darbu. Integracijos atveju, kai reikia tikrinti keletą frontų vienu metu – sinergijas, pirmos dienos (Day 1) užduotis, sutartinius priklausomumus, kaip aprašyta kokios sutartys reikalauja dėmesio pirmą dieną (Day 1) – šie pajėgumai greitai išsibaigia. Kuri dalis šio patikros ir stebėjimo darbo yra pakankamai užduotimis apibrėžta, kad galėtų būti perduota AI, ir kuri dalis turi likti pačiam savininkui, nustatoma FTE TO AI darbo skanavimu (werkscan) kiekvienai užduočiai atskirai.
Vraag maar wat er op Day 1 moet staan, of wat integreren juist kapotmaakt.
Answers come from this site’s knowledge base. Not tailored advice, and not a scan of your company.